117 palata ir vėsus Kovo rytas.



– Ar Jūs patenkinta rezultatais? – paklausiau mėlynėmis nusėtu veidu šalia sėdinčios moters. Pastebėjau, kaip jos atpalaiduotos plaštakos staiga tapo tvirtai sugniaužtais kumščiais.

– Žinote, per savo gyvenimą esu patyrusi ne vieną plastinę operaciją, po kurios atrodžiau dar baisiau, tiesiog šį kartą… – pritrūkusi žodžių ji giliai įkvėpusi nesuvaldė ašarų. Galop nusivaliusi veidą, įsitempė ir prisiminusi savą tvirtą advokatės pozą atrėžė: 
-Juk Jūs daktaras, tai Jūsų sritis knaisiotis po mano galvą, Jūs ir atsakykite!
– Atsakysiu- ko siekėte, tą įrodėte…Jis pralaimėjo.
Nustebinta atsakymo ji vos neatsistojo: 
– O ar Jums tai panašu į pergalę?!
– O ką? Jūs neesate mačiusi moters laimėjusios prieš vyrą?
Ji dar kartą visa įsitempė. Rodės, kad papuolė į tokią pat situaciją kaip vakar, kai vienam iš tūkstančio gyvenimo ringų jai teko stoti į nelygią kovą su itin gerai pažįstamu "oponentu", kuris po ilgo ir sąmoningo savojo ego žalojimo bei nesėkmių versle staiga pakeitė veiksmų strategiją prieš itin aukštą karjeros skrydį padariusę savo gyvenimo meilę…
– Juk mes tokios ir esam – ironiškai pradėjo ji – silpnoji lytis… Tos, kurios kūrena židinį, maitina vaikus.. Tos, kurias išlindusias iš uolos, primatas kuoka gražina atgal į tamsą… 
– Jūs klystat ir manau, kad būdama teisininke puikiai suprantate tą, bandydama save išteisinti. Bet tai nėra byla dėl kurios Jūs kovojate. Tai nėra eilinė vyro – moters smurto situacija, kurias Jūs nagrinėjate savo darbe, tai yra vyro giminės atsiklaupimas prieš Jus ir pripažinimas to, ko didžioji dalis mūsų nepripažins visą sumautą gyvenimą.
– Nepripažins ko? – šiek tiek lengviau atsidususi sukluso ji. Ir išties pradžioje man atrodė, kad ji nemėgsta pralaimėti. Tarp jos kolegų sklandė kalbos, kad ši, iš pažiūros trapi būtybė, nėra pralaimėjusi nė vienos net ir beviltiškos bylos. Galbūt tai ir galima pavadinti dar viena jos gyvenimo kova, tiesa, už teisinės karjeros ribų. 
Tačiau jos žodžiuose aš įžvelgiau pervargimą nuo ją persekiojusios nugalėtojos auros, pervargimą nuo buvimo sėkminga, įtakinga ir galop pervargimo nuo to, kas ją įstūmė į tūkstantmečiais formuotos moters rolės neigimą. Ko ji norėjo tą vakarą labiausiai? Tikrai ne smurto, tiesiog tas kelias, kuriuo ji ėjo, nebuvo geriausia pasijusti ta trapia moterimi. Nors galbūt tai jai ir padėjo pasijusti nors kartą sugniuždytai ir pritrenktai aplinkybių, o ne argumentų. 

– Dažnu atveju mes esam tiesiog silpnesni – pasižymėjęs kelis tolimesnės mūsų kalbos punktus ištariau jai.

Tokie rezultatai neatspindėjo didžių lūkesčių… Lūkesčiaisubliuško.Net nenustebau kai jos akyse pamačiau ne džiaugsmą, kuris turėtų nušvisti laimėtojo veide, bet nusivylimą, nes šią kovą ji ir vėl laimėjo…