Tingėti ar kurti?

 

 

Žmonija yra tingi, tačiau išradinga ir tą gali patvirtinti praktiškai kiekvienas didesnė į rinką patekusi naujovė. Mašina, vietoje pasivaikščiojimo, robotais valdomos gamyklos, vietoje žmogaus darbo, televizoriaus pultelis, maistas į namus ir t.t. Laiko valdymas ar pamąstymas, kur dėti jo perteklių, tapo utopija ir didžioji  žmonijos dalis tiesiog atsisėdo ir ištiesus kojas atsipūtė.. 

Daugeliu atvejų tingesys privedė prie naujos tobulesnės ir modernesnės visuomenės sukūrimo, tačiau yra vienas mažas "bet".. Bet tik tada, kai žmogus, šį savo sutaupytą laiką išleidžia ne dar didesniam timgėjimui, bet naudingai veiklai. Pavyzdžiui: sutaupęs laiko važiuodamas mašina ar užsisakęs maisto į namus vietoje jo ruošos, papildomą valandą ar 10 minučių  jis skiria ne betiksliam drybsojimui prie televizoriaus, kompiuterio ar kt., tačiau savišvietai, dvasiniam, fiziniam tobulėjimui ar kažko naujo kūrimui žmonijos ar savo labui.

Natūralu, kad didžioji dalis, pasinaudojusi tingėjimo išdava (bet kuo, kas buvo sukurta buičiai palengvinti), laiką išvaistys tuščiai, nes tokia yra kiekvieno mūsų prigimtis. Pasaulio sveikatos organizacijos pranešime teigiama, kad dauguma ligų ir kitų negalavimų žmonijoje sukelia ne kas kitas, o polinkis į pasyvumą. Tad ne jau mes patys sąmoningai sau kišame koją?

Atsakymas dviprasmiškas: ir taip ir ne.. Bet tai priklauso būtent nuo to, ar sutaupytas laikas mus motyvuoja naujai veiklai ar demotyvuoja tolimesniam pasyvumui. Logika čia paprasta: žmogus yra linkęs (ir sakydamas linkęs aš neabsoliutinu) laukti, o ne spręsti, kalbėti, o ne imtis veiksmų. Jei žmogui istorijoje trūko rato, jis galėjo sėdėti ir kurti ratą arba laukti kol jį natūraliai sukurs kažkas kitas. Paklausos ir pasiūlos dėsnis byloja – jei yra reikalas, bus ir padarinys, tad jei didžiai žmonijos daliai prireiks net ir paties kvailiausio išradimo, nemažai tikėtina, kad jis ir atsiras. Esant ratui, žmonijai reikėjo elektros lemputės ir čia  veikė tas pats principas – buvo tie, kurie laukė ir tie, kurie darė. Sakysite, jog didžiuosius atradimus atliko unikalūs planetos gyventojai? Tos pačios lemputės idėja buvo Edisono? Deja.. Buvo nemažai tų, kurie kūrė tą patį, tačiau „šiek tiek“ nespėjo įprasminti savojo išradimo, ko pasėkoje pasimetė tarp istorinių pavardžių.

Žinoma pastaroji pastraipa pompastiška – mininti grandiozinius, visos žmonijos įpročius ir suvokimo normas koreguojančius išradimus ar pasiekimus. Tačiau atradimai būna ne tik skirti masėms. Kiekvienas mūsų per savo gyvenimą esame kažką atradę tiesiog sau. Jeigu manote kad aplink kažko tikrai trūksta, nepaisant kokį arealą apsibrėžtume: jus, jūsų namo bendriją, šalį ar net visą žmoniją, neabejokite, tai tik mažas laiko klausimas, kol tai atsiras ar tai atsitiks. Kasdieną į rinką pasipila vis nauji ir nauji produktai, didžioji dalis jų gauna mažą atgarsį, tačiau yra ir tokių, kuriuos pripažįsta masės. Žmonės kasdieną sumąsto begales naujų, elementarius įsitikinimus keičiančių veiksmų, kurie gerina jų gyvenimo kokybę, jie atranda būdus, algoritmus, mažus ir didelius kasdienybės ritualus ir net daiktus, kurie daro jų gyvenimą geresniu.

Kūryba žmogų išskyrė iš gyvūnų. Kurkime, siekime ir nesustokime, net jei tai tik naujas tobulesnis asmeninių darbo užduočių atlikimo būdas,  tikslesnis vaiko ugdymas kelias ar medžiagų formulė, kuria stabdoma sunkiai gydoma liga. Naudokimės geriausiu, ką mums gali pasiūlyti rinka, taupykime laiką, efektyviai valdykime jį ir sutaupytąjį verskime nauju tikslu ir siekiu svajonių įgyvendinimui.

Juk tam, kad jaustumėmės sveiki ir laimingi, nebūtina išrasti dar vieno dviračio, užtenka naudotis jau esančiu, ieškant didesnių gyvenimo potyrių kitose srityse.

 

Sėkmės , kūryboje!

 

Justinas