Prognozės

Pastaruoju metu visuomenė tapo vienu dideliu būrimo salonu. Kas tik netingi, pranašauja – pavasarius, išpirktą viens prie vieno Lietuvą, pasaulių karus, paskutines vietas pabėgėlių eurovizijoje, Trumpo (ne pirštų) pergales, silikono ir chemijos pramonės įtaką Coelhio ir demotyvacijų kultūrai, į žemę krentančių žvaigždžių psichines ligas, BMW automobilių magnetizmą ir t.t.


Kol tai bujoja geltonuose ir raudonuose komentaruose, situacija moderuojama. Tačiau kai nuodas vis dažniau patenka į elito ir kultūros stokojančios/neturinčios šalies elito ir kultūros lyderių kraują – kurį su didžiausiu malonumu siurbčioja savo informatyvumo ir objektyvumo dugną išgyvenanti žiniasklaida, tai tampa ne tik click'ų bet ir visuomenės išprusimo destrukcijos bomba. Neegzistuojanti vidurinioji klasė nuo tokių prognozių gūžčioja pečiais, mokiniai serga depresija arba color switch'u, taksistai rengia mitingus, studentai studentauja arba išvažiuoja į Ispanijos silicio slėnius, senjorai didina valerijono ir gudobelės paklausą, kai tuo tarpu tik super mamos internetuose kovoja su blogio jėgomis… 

Prognozuoti ateitį yra taip pat atraktyvu kaip, kad pirkti loterijos (kuri vyks po 6 mėnesių) bilietą – (1) viskas vyks tolimoje ateityje, todėl laiko pasidžiaugti savimi ir tuo "kas būtų jeigu būtų, bet nebus" – apstu, (2) pergalės atveju – visi pastebės retą tavo šypseną, (3) pralaimėjimo – greitai pamirš. O kas prisiims atsakomybę už spekuliacijas? Kodėl spekuliacijas? Nes prognozių išsipildymo tikimybė (remiantis skirtingais tyrimais) svyruoja intervale tarp Kauno Žalgirio ir S. Curry pataikymo nuo 3-taškio arkos žymos procentų. 

It tarp kitko – 2011 m. Rumunijos vyriausybė baudomis ar net kalėjimais ėmė bausti privačiai ar viešai ateitį spėjančias raganas, žynius ir kitus šarlatanus už neišsipildžiusias jų pranašystes. Galbūt praplėtus baudžiamojon atsakomybėn patraukiamų profesijų sritį pagaliau viešojoje nuomonėje sulauktume ne tik tirščių, bet ir kavos…?