Kartais atrodo, kad jei kada ir matėme pasaulį tokį, koks jis yra, tai tada, kai matėme jį pirmą kartą, būdami vaikais. Kai niekas dar nebuvo spėjęs atsakyti į neretai reliatyvų klausimą “kas čia?”.
Iki atsakymo visa galėjo būti (ir buvo) tuo, kuo išties buvo mums, ne kitiems. Po – dalykai tapdavo gražiais ir pasibaisėtinais, vertais dėmesio ir apgailėtinais, protingais ir kvailais, gerais ir… negerais.
Daug ką išmokome. Kai ką galime ir pamiršti – Jamais vu (atvirkščia DeJa vu) – matyti sena naujai!

(ft. nukabinta iš imgur.com)