kažin ar puslapių plėšymas iš Vogue žurnalų yra blogiausia ko mes nusipelnėme. jūs kalbate apie sąmoningumą, brandą ir pasirinkimo laisvę. deja dalis mokslininkų teigia, kad mes vargiai turime iš ko rinktis (dėl prigimties, kultūros, kontekstų, laikotarpio vertybių ir pan.) arba absoliučiai neigia pasirinkimo laisvės reiškinį, priskirdami elgseną biochemijai ir genams. bet net jei ir tvirtai tikime pasirinkimo laisvės galimybe, dievaži, istorija rodo, naudojamės ja kaip paskutiniai idiotai.

būdų yra daug. vienas jų – šis. vyriausybės intervencija. gal netobula, kaip, kad pirmoji meilė, gal kiek radikali, kaip, kad reakacija į jaunystės spuogus, bet netobuli netobulam netobulų valdymui netobulai išrinkome netobulus.

puiku jei esame keliavę kažkur, kažką paskaitę, girdėję kažką ten mąstome apie kažkokias priežastis (kurias taip pat veikia ši bei kitos priemonės) ir pan., bet nors ir liūdna, tačiau reikia įsisamoninti –  mūsų šalis neturi alkoholio vartojimo kultūros. ir iš priklausomybių centro, kuriame teko savanoriauti, vaizdų ir istorijų, akivaizdu, kad ilgai neturėsime.

tad vardan dabarties – mano, tavo ir ateities – mūsų ir palikuonių, net jei tai šiandien ir neatrodo įtikinamai.

o iki Korėjos mums dar toli. nors smagu lygiuotis, ypatingai kai nelabai ką išmanai. smagu kelti provokuojančias nuotraukas, rašyti komentarus ar kitaip reaguoti į visos šalies epicentre atsidūrusį vieną iš daugelio pokyčių.

bet juk tai taip pat pasirinkimo laisvė.