Jie irgi darė, kas atrodė teisinga.

"Atrodyti" ir "būti", pripažink, skiriasi, o palikti kaip radai, yra daug lengviau, nei ieškoti atsakymo į klausimą -"kodėl darau tai, ką darau?".

Kartais sveika atsitraukti nuo savęs, nuo kitų ir apmąstyti visas mistikas su kuriomis mus pagimdė kultūra. Daug kas tapo duona kasdienine, o duonai juk paaiškinimo nereikia. Tačiau nejau esi per mažas, o gyvenimas Tavas per menkas, kad klaustum savęs "kodėl"? Nereikia pasileisti į klampią filosofiją, užteks ir aiškios logikos, kuri patvirtins arba…
… Pasės abejonę. Ir tas smulkus grūdas nukritęs į žingeidžią dirvą, taps pažinimu, duodančiu džiaugsmo vaisių, kurie pasotins tuščią dvasią. Juk pripažink, seniai darei kažką dvasingo…
Ištirk save, nes kas neieško, tas neranda, o kas neranda, gyvena tarsi niekad ir nebūtų gimęs…