Ar eidamas į priekį, dažnai atsisukinėji atgal?

Kelionės metu vieną, du, tris kartus.. O kaip atrodytų žmogus, kuris atsisukinėja nuolat! Veikiausiai keistai, paranojiškai ar net įtartinai. Na arba jis tiesiog jaučia baimę, tačiau bet kuriuo atveju tai trukdo jam skintis kelią pirmyn. O kaip su vairavimu? Ar dažnai žiūri į galinį/šoninį veidrodėlį? Pagal taisykles, tą reikia daryti kas laiko intervalą X, tačiau jeigu mūsų vaizdo diapazone veidrodėlis bus ilgiau nei kad priekinis stiklas, gresia dideli nemalonumai..

Panašiai yra su mūsų praeitimi.  Žmogus linkęs prisiminti, beje dažniau tai kas buvo blogai, nei tai kas yra gerai, mąstyti apie tai kas buvo ir tą vadinčiau natūralia prigimtimi. Praeitį interpretuoju kaip patirtį ir nedaugiau, tačiau žmonių tarpe šiandieną yra ne vienas ir ne du, kurie gyvena nuolatos besižvalgydami atgal, dėl vienos ar kitos, jų manymu svarios priežasties. Kaip atrodo tokių žmonių gyvenimas? Veikiausiai lygiai taip pat, kaip iš šono atrodytų keliauninkas nuolatos besisukinėdamas atgal. Menka koncentracija, motyvacija, nedideli tikslai ir visas dėmesys į tai kas buvo ir ko negali pakeisti vietoje to, kad mąstytum ir modeliuotum tai kas tavęs laukia. Gyvenimas tampa padrikas, nekontroliuojamas, o negana kasdieninių rūpesčių, tokį žmogų ima slėgti dar ir praeities šešėliai, kurie kasdieną pasipildo dar didesniu problemų bagažu, laike tampančiu praktiškai nepanešamu. Tokios istorijos baigtys nebūna pačios geriausios, tačiau žmogus nuostabus tuo, kad scenarijų kuria pats ir bet kuriuo metu jį gali koreguoti savo naudai.

Prisiminti yra natūralu. Prisiminti blogą dažniau nei gerą, turbūt, dar natūraliau. Tačiau išmokti prisiminti tai kas tave pakelia, vietoje to, kas tave slegia – yra menas. Nepaisant daugelio skeptikų, žmogiškąjį mąstymo meną galima išmokti. Žinoma, čia prasideda savikontrolė, mokymasis ir ilgas darbas su savimi, tačiau jis yra vertas vaisių, kuriuos raškysite atsikratę blogų prisiminimų, tebūnie tai įvykiai, žmonės ar kiti dalykai.

Nuo ko galima pradėti? Kelių daug – tikslas vienas.  Galima pradėti nuo koncentracijos į kelią, kuriuo eini. Jeigu mintyse yra daugiau praeities, reiškiasi per mažai akcentuoji ateitį. Kelk tikslus (mažus ir didelius), kurk jų siekimo algoritmus ir pasiekęs kažką naujo, kad ir nedidelio, kad ir kasdieną, didžiuokis tuo (tai skatins teigiamų atsiminimų kūrimą).

Atmink, kuo daugiau laisvo laiko duosi smegenims, tuo daugiau nepageidaujamos savivalės rezultatų iš jų sulauksi. Tad stenkis užimti mąstymą ateitimi. .Jeigu daugiausiai atsiminimų vietos užima blogi, iškelk geruosius, jausdamas, kokią naudą jie duoda ir kaip motyvuoja veiklai ir palygink, kokia yra atitinkama sąveika su neigiamais prisiminimais.

Yra sakoma, kad jautiesi taip, kaip leidi sau jaustis. Žinoma, sakyti yra lengva, tačiau pakreipiant viską naudinga linkme, jaustis gerai yra tiesiog noro, darbo ir laiko rezultatas.

Tad palikite praeitį praeičiai, gyvenkite čia ir dabar!

 

Su didžiausiais linkėjimais

Justinas