Ar galima kaltinti verslą už tai, kad jis žino, ko jums reikia prieš jums sužinant, ko jums reikia?
Nervinis tikas ant „ok“ ir „agree“ mygtukų, nenuimta „default“ varnelė ten bei šen, šalančio maisto, besiformuojančio gluteus raumens ir mainstreaminių daiktų/vietų/įvykių/veiklų įamžinimas, paliekant skaitmenines pėdas visur, kur buvot ar nebuvot, yra #so_today (kaip ir grotažymė prie kiekvieno žodžio ar banali frazė iš lūšnynų milijonieriaus puslapio).

Galop, nekaloringi pasivaišinimai sausainėliais (angl. cookies) tinklapiuose, drugeliais nufiltruotos asmenukės iš galinio kiemo ar retas, vandenį mėgstantis pokemomas ant jūsų tualeto dangčio, kelia elementarų klausimą: į ką mes ką tik išmainėm savo privatumo gralį?